Šveicarijos Lietuvių Bendruomenė

Manau, kad labai gražu yra kartu su vaikais švęsti lietuviškas šventes. Kad galėtų vaikai pajusti tą jų grožį ir prasmę. Kad mes patys nenutoltumėm nuo savo esmės – nuo pradžių pradžios. Juk beveik visos civilizacijos bėdos ir prasidėjo, kai žmonės nutolo nuo motinos gamtos!

Tradicinės tautinės šventės atspindi gamtos vystymąsi bei virsmą, ir ne tik atspindi, bet ir skatina. Senovės lietuviai tikėjo, kad jeigu gamtos šventės bus tinkamai švenčiamos, tuo bus padedama gamtai augti, bręsti ir vystytis. Nes mes atiduodame savo gerąją energiją žemei, o ji atiduos savąją mums su kaupu.

Viena iš tokių žinomų švenčių yra Kalėdos, bet yra dar ir daug kitų, mūsuose nežinomų, o be reikalo. Pavyzdžiui, pusiaužiemis - pirmas šventinis laikas po Kalėdų. A. J. Greimas manė, kad apie sausio 25 dieną lietuviai šventė Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių. Jaunojo Mėnulio išvakarėse lietuviai rinkdavosi „Kumeluko krikštynoms“ ( Kumelukas - tai Jaunas Mėnulis). Buvo geriami šventiniai gėrimai, valgomi miltiniai blynai.

Neatsitiktinai būtent miltiniai blynai kepami ir per Užgavėnes: jų apvali forma primena saulę, kurią tokiu būdu norima simboliškai greičiau prisišaukti, kad lengviau būtų ateiti pavasariui.Taip pat labai rekomenduojama švenčių metu suptis – tai skatina augimą bei virsmą gamtoje!

Gera pradžia lietuviškoms tradicijoms išlaikyti jau padaryta, šį savaitgalį trys Šveicarijos lietuvių šeimos, susirinkusios vienos iš jų namuose šalia Juros kalnų gamtos rezervato, pakrikštijo Kumeluką ir išsiuntė pakvietimą pavasariui... Pakako ir šventinių gėrimų, ir skanių blynų, buvo ir supimasis gamtos prieglobstyje! Pavyko sukurti labai gerą energetinį lauką, iš kurio visi pasisėmėme energijos ir geros nuotaikos...