Šveicarijos Lietuvių Bendruomenė

Šveicarijos Lietuvių Bendruomenė niekada nebuvo gausi, bet visada sugebėjo nuveikti svarius darbus Lietuvai.

Organizuotos Šveicarijos lietuvių veiklos pradžia laikomi 1898 metai, kai Ciuriche studijuojantys lietuviai įkūrė draugiją, pavadintą "Draugystė lietuviškos jaunuomenės". Sovietinės okupacijos metais Šveicarijos lietuviai aktyviai ir organizuotai kovojo už Lietuvos Nepriklausomybės sugrąžinimą.

Po antrojo pasaulinio karo Šveicarijoje prieglobstį rado apie pusė tūkstančio lietuvių. Tuo metu šalyje buvo apie vienas milijonas pabėgėlių, todėl krašto valdžia ragino juos kuo greičiau palikti šalį. Teisę pasilikti turėjo tik sergantys ar gerai besimokantys aukštųjų mokyklų studentai. Dauguma lietuvių išvyko į JAV, Kanadą, Australiją ir kitas šalis. 1955-56 m. Šveicarijoje liko apie 40-60 lietuvių.

Vokietijoje susikūrus Pasaulio Lietuvių Bendruomenei (remiantis Lietuvių Charta, kuri buvo priimta 1949 metų birželio 14 d.), Šveicarijos lietuviai vieni iš pirmųjų Europoje įkūrė Šveicarijos Lietuvių Bendruomenę.

ŠLB įsteigta 1950 metų rugpjūčio 20 d, o Statutai priimti (bet neįregistruota) 1952 m. vasario 17 d.

1951 metų vasario 8 d. išleistas pirmasis bendruomenės laikraščio "Šveicarijos lietuvių žinios" numeris. Po dvejų metų jo leidyba nutrūko, bet 2001 metais vėl buvo atgaivinta.

2003 vasario mėnesį ŠLB buvo užregistruota 170 lietuvių, o 2010 metų duomenimis, Šveicarijoje gyvena pusaštunto šimto lietuviško paso savininkų.

2006 metų liepą pradėjo veikti Šveicarijos lietuvių bendruomenės internetinė svetainė lietuviai.ch.

2008 metų sausį lietuviai.ch atnaujino savo veidą, bet senąjį ŠLB tinklapį (2006 metų liepos-lapkričio mėn.) vis dar galite rasti, spustelėję ant šios nuorodos.

Besidomintys ŠLB istorija gali kreiptis į ŠLB pirmininkę Jūratę Caspersen el. paštu jurate [eta] caspersen.ch ir/ar į buvusią bendruomenės pirmininkę Janiną Survilaitę - Vaitkevičienę el. paštu: vjanina [eta] bluewin.ch

Taip pat rekomenduojame 2005 m. išleistą J. Survilaitės knygą „Alpių lietuviai“ („Die Alpenlitauer“). Knygoje atsispindi lietuvių bendradarbiavimo su Šveicarija istorija nuo XVI amžiaus iki šių dienų, gausu nuotraukų ir dokumentų kopijų.

Pirmoji dalis primena senosios kartos žymius tautiečius, tokius kaip filosofą St. Šalkauskį, Maironį, V. Mykolaitį-Putiną, Šatrijos Raganą, M. Pečkauskaitę, J. Biliūną, S. Nėrį ir kitus, kurie savo pėdsakus žydinčių Alpių krašte įmynė iki XX a. vidurio.

Antroji dalis pristato Šveicarijos lietuvių Bendruomenės 50-ties metų veiklą, žymias Bendruomenės asmenybes.

Trečiojoje dalyje savo įspūdžius pasakoja po 1990-jų metų į Šveicariją atvykę dabartiniai lietuviai - emigrantai.

J. Survilaitės knyga "Visada tolimi, niekada svetimi" (2011) - tai apybraižos-portretai apie senąją Šveicarijos lietuvių emigrantų kartą, jos šviesuolių likimus, darbus, pasišventimą Lietuvai.

Knygoje rasite:

Magiškų peizažų dailininkė /apie J. Katiliūtę/

Baltijos švyturio šauksmas /interviu su N. Prielaida/

Amžinybės švieselės /apie lietuves-vienuoles/

Šiaurietiškų dialogų sklidini šokiai /apie J. Stasiulienę/

Nuospaudos ant smegenų / apie1987 m.TV laidą Ženeva-Vilnius/

Ten, kur tebeliūdi lietuviški smūtkeliai /apie J. Savickį/

Kur “spinduliai Lemano veidą glosto” /apie A. Koniukovą/

Gyvenimas laikinume /interviu su A. Gegeckiene/

Didžiosios paslapties galia /atsiminimai apie G.Stanulį/

Juodosios Madonos palaiminimas / ELSS Šveicarijoje/

Aš diemedžiu žydėsiu /interviu su A.Kušliu/

Tarp dviejų tremčių / apie Eleną Vaitkevičienę/

Gražaus atminimo blyksniai / apie A. Kaestli-Augevičiūtę/

Likimo nublokštas / apie prof. A. Naraką/

Vidinės ramybės pranašas /apie prof. J. Juraitį/

Lietuvos sporto legenda /apie Eleną Garbačiauskienę/

Išskirtinė pabėgėlio dalia /apie dr. V. Dargužą/

Baltasis raitelis /iš dr. A. Geručio dienoraščių/

Norintys įsigyti šias knygas, mielai kviečiami kreiptis el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai