Šveicarijos Lietuvių Bendruomenė

Po vėlaus ir audringo sezono atidarymo pirmoji RATO pamokėlė buvo stebėtinai produktyvi.

Susirinko penki skirtingo amžiaus berniukai. Skaitėme Kęstučio Kasparavičiaus tekstą „Kiaulės“. Neseniai vykusio lituanistinių mokyklų mokytojų seminaro metu iš mums pažįstamos Saulės Degutytės išmokau pagaminti žaislinius paršiukus iš kempinių ir jos daiktų teatro įkvėpta, nutariau pažaisti su tekstu. Taigi, kiaulių šeima susėdo prie stalo pietauti. Jie valgė kaip tikri kiaulės: šliurpė, čepsėjo ir rijo nekramtydami. Kadangi pereitą kartą aptarėme apie tik lietuvių abėcėlėje esančias raides ir pradėjome nuo nosinių, šį kartą buvo gera proga pasikalbėti apie paukščiukus. Įsiminėme naujus ir gana sudėtingus žodžius juos asmenuodami įvairiais laikais. Antrą kartą skaitant pasaką vaikai jau patys tuos žodžius reikiamose vietose įstatė. Pakartojome ir šeimos narių pavadinimus, ir pasijuokėme iš K. Kasparavičiaus šmaikštumo. Juk mažasis paršiukas visos šeimos buvo išgėdytas už tai, kad po apykakle pasirišo servetėlę ir valgė gražiai, su peiliu ir šakute. Jis tik vėliau susiprato, kad elgiasi netikusiai, žmogiškai... O argi kiaulei dera valgyti kaip žmogui?

Antrąją pamokos dalį grįžome prie pereitų mokslo metų temos – piemenukų. Miela mūsų viešnia Eglė Galubavičiūtė parodė vaikams kaip iš varnalėšos lapų kotų piemenukų laikais buvo daromi skudučiai. Po to vaikai jais kanonu ir skirtingais ritmais pagrojo. Visi smagiai paratavome ir padainavome tirlil dūdos tema, o po to dar apžiūrėjome bei aptarėme ir kankles. Šį kartą buvo šeimyniškai jauku. Susitiksim po savaitės, tikiuosi, vėl bus gera.

PS O po pamokėlės, vaikams priminus, išsidalijome mokslo metų atidarymui lakinosios LR reikalų patikėtinės Berne Virginijos Umbrasienės ir jos padėjėjos Mildos Matulaitytės-Feldhausen siųstas gausias dovanas. Tėvus sujaudino vardiniai užsienio ministro Audronio Ažubalio sveikinimai, o vaikus, netgi labiau nei saldainiai, šį kartą pakerėjo Lietuvos vėliavėlės. Visi mojavo ir grožėjosi.