Šveicarijos Lietuvių Bendruomenė

Antrą pavasario dieną įvyko antroji darželio Ratas pamokėlė.

Aptarę tapatumo klausimus, sukome prie vaikams labiau rūpimų dalykų – žiūrėjome į paveikslėlyje nupieštus B-I-T-Ę, M-U-S-Ę ir P-E-L-Ę, kalbėjome apie tai, kaip jie sako, ką jie daro. Visi dūzgėme kaip bitės, zyzėme kaip musės ir cypėme kaip pelės. Po to mokytoja skaitė eilėraštį apie pavasarį ir vaikų prašė pagalvoti apie ką jis. Tai pasirodė labai jau sunki užduotis, tokia sunki, kad vaikai išsiskirstė į šalis, ėmė žaisti balionais ir ropštis mamoms ant kelių. Mokytoja pajutusi demobilizaciją suskubo organizuoti pedagoginę pertraukėlę.  Visi pasidalino ir tris komandas. Pirmoji, mergaičių komanda, turėjo iš visų  jėgų šaukti RIČ, antroji, dominuojama berniukų – RAČ, o trečioji – IRAŠČIA. Šiuos garsus ištarus visiems kartu išėjo didelis APČY!

Kiek atsipalaidavę vėl kibome į mokslus. Šį kartą prieš mus stojo Lietuvos paukščių karalius GANDRAS. Aptarėme, ką jis turi – raudoną ilgą snapą, raudonas ilgas kojas, sparnus, plunksnas. Tada klausėmės lietuvių liaudies dainos Gandrai gandrai ga ga ga ir mėginome atsakyti į klausimą kaip gandras sako. Kai kurie nenuoramos tėveliai užbėgę vaikeliams už akių atsakė – ga ga ga. Po to, pasitelkę visas naujai sukauptas žinias žaidėme ratelį Garnys. Garnys juk turi ilgas kojas, snapą, ir sparnus. Ir mes bėgtume, lestume, lėktume, kad galėtume, tokias, kojas, snapą, sparnus, kad turėtume. Prisižaidę ir ne juokais pavargę klausėmės Birutės Masiliauskienės pasakos KAIP SPROGSTA PUMPURAI ir sužinojome, kad kai jie sprogsta jokio BUM nebūna, tiesiog miškas visas tampa žalias, išsiskleidžia medžių lapeliai. Gal iš tiesų pumpurai ne sprogsta, o skleidžiasi? Įdomu, ar Lietuvoje šiemet jau išsprogo pumpurai?