Verbų sekmadienį į RATĄ susirinko ne tik nuolatiniai darželio lankytojai, bet ir “proginiai ratiečiai” Edvardas su Bradliu. Šį sekmadienį, kaip ir kiti lituanistinio švietimo centrai Šveicarijoje, šventėme Margučių šventę. Pradėjome nuo Velykų medžio puošimo. Vaikus net užbūrė kiaušinių ir viščiukų kabinimas ant žalių šakelių. Tie gi vis krito žemėn, juos reikėjo kelti ir vėl kabinti, bet čia įvirto būrys velykautojų, sukėlė sumaištį, išblaškė meditatyvią nuotaiką, todėl nutarėme kiek padūkti ir pašokti. Nepaprastai malonu buvo matyti daugumą ratiečių be didelio raginimo kimbant į ratą ir degančiomis akimis laukiant šokio malonumo. Prisiišdykavę, pajurgeliavę, pameistravę sėdome pasikalbėti. Trumpai prisiminėm, kokią šventę švenčiam žiemą, ką jos metu puošiam. Prisiminėm ir tai, kas per Kalėdas ateina ir atneša dovanų. Pavasario didžiausia šventė Velykos. Kas gi ateina ir ką atneša per Velykas? Vaikai, išklausę pasakaitės ir turėjo atsakyti į šiuos klausimus. Nebuvo lengva susigaudyti, kad senovėje Lietuvoje pas vaikus ateidavo ir kiaušinių atnešdavo Velykų Bobutė, vardu Velykė (gal dar pas kai ką ir dabar ateina). Atrodo, kad personažas vaikų neįtikino, nes per Velykas, jie sakė, ateina kiškiai. O aš vistiek manau, kad Velykė. Bet kuriuo atveju, po to skaitėme Vytauto V. Landsbergio pasaką apie Velykų bobutę, kuri išvyko į kitą kraštą ir paliko vienus zuikius su visu kiaušinių dažymo ir dalinimo vargu. Dar pasikalbėjom apie kiaušinius, apie tai, kaip jie vadinasi, kai yra nudažyti ir skaitėm Vytės Nemunėlio eilėraštį Margučiai. Iš jo sužinojom, kad jei vaikai per Velykas neridens kiaušinių, visus metus neaugs! Kad jokiu būdu šitaip neatsitiktų, nedelsdami puolėme dažyti kiaušinių. Ne visos dažymo technikos veikė taip, kaip tikėjomės, bet radome patikimų ir kiaušinius išmarginom. Dar nespėjus visiems ir išmarginti, jau kai kurie suskubo kiaušinius ridenti. Na ir džiaugsmo, ir linksmybės! Vyresniukai jau buvo gudrūs, žinojo ir ridenimo taisykles, rinko kiaušinius – tikrus ir šokoladinius, o mažiukai varlinėjo tarp kiaušinių ir leido kurį nutvėrę loveliu žemyn. Prisivaišinę mamų paruoštais gardėsiais ir iki soties prisidūkę, sukome namų link. Po tokios gražios Velykų repeticijos, linkiu, kad tikros Velykos būtų dar gražesnės. Patykokite prie lango, kas žino, gal ir pas Jus pėsčia ar ratuota atsidangins Velykė...
|