Šveicarijos Lietuvių Bendruomenė

Tėveliai ir vaikai iš anksto žinojo, kad šį kartą kalbėsimės apie bulves. Mat namų darbams buvo užduota pietums atsinešti kokį nors bulvių patiekalą. Užtat kai kurių dalyvių ir laukti teko be galo ilgai teko, bet apie tai vėliau.

Taigi rinkomės vangiai, vėluodami, užtat pamokėlę pradėjome su Ugne ir Iniu, kurie susikibę į ratelį žaidė nepaprastai populiariu tapusį naują žaidimą „Ateina laikas“. Abu taip plojo rankytėm ir trepsėjo kojytėm dainuodami „kliap kliap kliap“ ir „triap triap triap“, kad net sienos aidėjo. Atvykus daugiau vaikų vėl kalbėjom apie metų laikus, apie tai, kad jau atėjo žiema. Nutarę, kad žiemą, tam, kad nesušaltumėm reikia avėti gerus batus deklamavome eilėraštį „Mano batai buvo du“. Dingę vaikų batai skraidė virš galvų, gerai, kad akylosios dvi akytės juos visą laiką greitai rasdavo. Tuomet jau nebegaišavome ir ėmėme kalbėti apie bulves, apie tai, kad jos auga žemėje, kad jas reikia kasti. Tada aptarėme, ar jos yra valgomos. Vaikai nebuvo tikri. Pakalbėję, ėmėme bulves skusti ir ruoštis rankdarbiams, juk šį kartą bulvių spaudais spalvinome žmogeliuką – plaukus, pilvą, kojas, batus... Kai kurie spausdinimo principą suvokė greit, kiti vaikai vis norėjo labiau piešti, o ne spauduoti, bet visų žmogeliukai išėjo puikūs!

Bespauduojant nejuokais pradėjo gurkti  pilvai, juolab, kad ant stalo kaip kūdikis susuktas gulėjo šviežutėlis, šiltutėlis, apskrudęs, Gabijos tėvų iškeptas BULVIŲ PLOKŠTAINIS!  Jį beruošiant valgymui kalbėjome apie tai, ar bulvė yra uoga, vaisius, ar daržovė. Daugelis vaikų manė, kad tai vaisius. Pagalvojau, kad reikės tam skirti ne vieną pamokėlę... Sunku buvo suvokti ir tai, kad plokštainis pagamintas iš bulvių. Bulvių mišrainė taip pat nelabai ką paaiškino, užtat virtos bulvytės su lupenom, sviestuku ir druska buvo akivaizdus įrodymas, kad bulvės valgomos. Pavalgę paskaitėme K. Ksparavičiaus pasaką apie Pelikaną, kuris tvenkinyje mėgino išvirti žuvienę... padainavome “Tu žvirbleli“ ir, pasiskolinę knygų iš bibliotekos, skirtėmės namo. Kitą savaitę jau bus paskutinė šių metų pamokėlė. Kalbėsime apie metų pabaigą, adventą, artėjančias šventes. Tad iki pasimatymo!