Vilija rekomenduoja ją sužavėjusią Wladimir Kaminer knygą "Karaoke".
Atsitiktinai knygyne atradau Kaminer knygutę"Karaoke",
perskaičiau ir susižavėjau! Gaila, kad nėra jo vertimų į lietuvių kalbą! Tie,
kurie užaugo buvusioje Tarybų Sąjungoje ir moka skaityti vokiškai, turėtų
nepraleisti progos jį paskaityti: nepaprastai ironiška ir juokinga! Ir lengvam
stiliuje parašyta.
Wladimir Kaminer yra šiuo metu įžymiausias Vokietijos rusas!
Jis gimė 1967 metais Maskvoje, o nuo 1990 gyvena Berlyne. Paraše 11 knygų, rašo
straipsnius į Vokietijos laikraščius ir žurnalus, turi savo radijo laidą bei
organizuoja renginius Berlyne, tokius, kaip tarptautiniu mastu žinoma
"Russendisko".
Savo autobiografijoje jis rašo apie savo gimtąjį miestą:
"Kiekvienas užsienietis, kuris atvyksta į Maskvą,
sako, kad tai gobšus ir purvinas miestas. Ir jis beveik teisus. Vasarą čia
baisiai karšta ir sausa, o žiemą žmonėms beveik nukrenta nosys, jei jie ilgiau,
negu 10 minučių sniege pastovi. Bet vietiniai gyventojai viso to nepastebi, jie
vaikšto gatvėmis greitai ir ryžtingai, nepriklausomai nuo oro prognoziu, visada
tuo pačiu, tik jiems vieniems žinomu keliu. Kiekvienas turi čia savo nematomą
taką, kuris jį veda į menamą turtą ir laimę. Maskva yra neapsakomai
turtingas miestas ir kiekvienais metais į ją atvyksta dešimtys tūkstančių,
kurie ieško savojo laimę nešančio tako. Daugelis nieko neranda ir tampa gatvių šlavėjais. Maskvoje
yra neįtikėtinai daug gatvių šlavėjų, deja, jie nepadaro jokios įtakos gatvių švarumui."
Wladimiro Kaminer knygose labai daug tokių vietų,
kuriose jis su paperkančiu atvirumu ir šmaikščia ironija rašo apie savo vaikystės
ir jaunystės Sovietų sąjungoje absurdus.Kaip jis iki šiol atpažįsta savo tautiečius pliaže iš
didelių, apvalių randų ant rankų prie peties , kuriuos paliko tarybiniai
skiepai. Kaip tais laikais visi pavydėdavo kosmonautams ir svajodavo skristi į
kosmosą, jei jau į užsienį "išskristi" buvo be šansų.
W.Kaminer rašo ir apie Vokietijos gyvenimą, apie dabarties
problemas - irgi labai šmaikščiai.Pavyzdžiui, kad kai vokiečiai išgirsta Peter
Maffay muziką, jie tampa
sentimentalūs ir ramūs. Rusams būna atvirkščiai: jie visai pasiunta, ir nori
tuoj pat grįžti i tėvynę.
|